Piktajam virusui padalijus gyvenimą į IKI ir PO, tenka brėžti liniją ir AK'MENUKŲ dienoraštyje.
IKI karantino vis nebuvo laiko atskirai aprašinėti studijos veiklų - dirbtuvėlių, švenčių, būrelio užsiėmimų. Viena kita akimirka facebook paskyroje ar elektroniniu laišku tėvams, ir lėkėm šuoliavom - nuo antradienio prie penktadienio, ir vėl - nuo antradienio.
Dabar atsirado laiko tas smagias veiklas prisiminti, o taip pat - sukelti nuotraukas, kad visi dar kartą jomis pasidžiaugtumėme. Ne kiekvienas užsiėmimas aprašytas ir įamžintas, bet tikiuosi, kad nereikia komentarų ir aprašymų, ir be jų jaučiama bendrystės, kaiminystės, draugystės, kūrybos dvasia. Neabejoju, kad vaikų širdelėse to gėrio liko...
Pirmasis būrelio užsiėmimas: PIRATO AKIS,
Apie keliones rudens takais su žemėlapiu ir meno jausmu užantyje: žygis į rudenį.
Kas yra TITANIKAS? Jis dar nepaskendęs: BALTOS KANDYS_REPŠYS,
Muzikos ir dailės pamoka NDG: su Čiurlioniu ir Levickiu.
Užsiėmimas su cukraus pudra: patys kepame, patys ragaujame.
Tada atėjo kalėdinių darbelių metas: tradiciniai Kalėdų burbulai
Išvyka į Kairėnus yra čia: kalėdinių kompozicijų paroda.
Apie vaikyste ir cinamonu kvepiantį pyragą čia: pyragas savomis rankomis,
Įkvepiančios kelionių nuotraukos - kaip piešėme Afriką: gražiau nei nuotraukose
Labai mielas prisiminimas apie Jūsų vaidinimą ir mūsų bendrą dainavimą: dainos ir teatras.
Va, kažkaip taip mes leidome laiką, bandydami įvairias technikas, dalindamiesi gera nuotaika, pyragais ir kiaušiniais (!) IKI KARANTINO.
Paskelbus KARANTINĄ, - per daug uolaus archyvo tvarkymo rezultatas - ištrinti keli labai gražūs nuotraukų albumai... Apgailestauju. Galėčiau nusigraužti nagus, bet tai nepadėtų. Jų negaliu nei pati pažiūrėti, nei Jums parodyti. Atsiprašau.
Bet pumpurai viltingai sprogsta. Iš kiaušinių išsiris nauja giedančių paukštelių vada.
KARANTINO METU - balandžio ir gegužės mėnesį AK'MENUKŲ studija tęs veiklą kitaip: pasitiksime pavasarį naujais darbeliais, projektais, internetu pasidalinsime patirtimi, emocijomis, draugyste.
Karantinas - puikus metas ne tik prisiminimams, atidėliotiems rankdarbiams bei neparašytoms istorijoms, bet ir naujoms bendruomeniškumą auginančioms idėjoms, viltingoms mintims.
AK'MENUKŲ dienoraštyje atsiras daugiau moksleiviškos veiklos aprašymų, nuotraukų, o taip pat planų apie artėjančią linksmą dar vieną vaikystės vasarą.
Žinutės, pranešimai, instrukcijos ir pakvietimai pasieks kiekvieną individualiai. Internetinėse pievose ganysimės trumpai: užduotis galima atlikti patogiu laiku, konsultuotis - bet kuriuo metu (ivanauskaite.dalia@gmail.com, arba 868791875), o gražiausi įspūdžiai ir nuotraukos bus paskelbti www.ak-studija.blogspot.com pirmomis vasaros dienomis.
O tuo tarpu - siurprizas mokiniams: nupieškite drugelį juodame fone: https://seoi.net/butterfly/
SKRENDAME AUKŠTYN!
2020 m. balandžio 14 d., antradienis
2019 m. birželio 28 d., penktadienis
STOVYKLAUJAME PAVILNYJE. Rugpjūčio mėn pamaina kviečia!
Liepos mėnesio pamaina pralėkė kap vasaros lietus. Liko skaidrūs prisiminimai.
Keliavome, žaidėme, juokavome, sportavome, kūrėme, smaližiavome.
Kas labiausiai patiko?
O kas liko?
Dar - tradiciškai - viena striukė, megztinis, vienas sportinis batelis.
Na, ir dar viena stovyklos VAIKYSTĖS AKMENUKAI pamaina!
DIENOS STOVYKLA
,,VAIKYSTĖS
AKMENUKAI” –
rugpjūčio 5 – 9 ir rugpjūčio 12 - 14 d. (8 dienos)
(galima
rinktis ir nepilną pamainą).
Maitinimas: karšti pietūs ir
užkandžiai pavakariams.
Stovyklos buveinė: Vandens g. 9,
Vilnius/ Pavilnio bendruomenės namai.
Laikas: 8.00 val – 17.30 val.
KVIEČIU
REGISTRUOTI JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIUS, O YPAČ BŪSIMUOSIUS
PIRMOKUS! Tel. 8 687 91875
2019 m. gegužės 31 d., penktadienis
Registracija į miesto stovyklą VAIKYSTĖS AKMENUKAI jau vyksta!
ATOSTOGAUJANČIUS VAIKUS KVIEČIA ,,VAIKYSTĖS
AKMENUKAI” -
žalioji miesto stovykla Pavilnyje - jaunesniojo amžiaus mergaitėms ir berniukams, turintiems
patogius vasarinius batelius ir vandens gertuvę, mylintiems lietuvišką – dažnai
lietingą - dangų, mėgstantiems fantazuoti, meistrauti, juokauti, judėti, norintiems
pažinti gyvūnus ir smagiai leisti laiką vaikų būryje.
Kursime, žaisime, draugausime, dėliosime vaikystės akmenukus.
Kursime, žaisime, draugausime, dėliosime vaikystės akmenukus.
Gebėjimai, į kurių ugdymą orientuota programa
·
VšĮ saviraiškos
studija AK’MENUKAI
|
|||||||||||||
2019 m. gegužės 6 d., pirmadienis
Vasaros link
Pražydus obelims - smagi žinia: VšĮ saviraiškos studija AK'MENUKAI šiemet vėl kviečia į vasaros atostogų stovyklą.
VAIKYSTĖS AKMENUKAI - smagios ir prasmingos atostogų dienos mergaitėms ir berniukams.
Keliausime pažintiniais takais, domėsimės menu ir istorija, pažinsime gyvūnus, žaisime, juokausime, sportuosime. Žinoma, ir moksleivių pamėgti kūrybiniai darbeliai, parodos, lydimos dainų. Kaip kasmet.
Stovykla startuoja liepos 1 dieną. Liepos 1 - 5 ir liepos 8-11 dienomis susitinka mieste atostogaujantys moksleiviai. Meistrausime, keliausime, savanoriausime, fotografuosime, eisime į kiną, iš spintų išsitrauksime riedučius. Tikri miesto vaikai!
Rugpjūčio mėnesį - aštuonios stovyklos dienos: rugpjūčio 5 -9 (5 dienos) plius rugpjūčio 12 -14 (3 dienos) - tiems, kas jausis pačiame atostogų įkarštyje. Drauge stengsimės atitolinti rugsėjį, galvosime tik apie miškus, vaikystės takus, žaidimus, kūrybinius darbelius, o geros nuotaikos debesys suks ratus virš Pavilnio.
Stovyklos programa VAIKYSTĖS AKMENUKAI iš dalies finansuojama Vilniaus m.savivaldybė ir paskelbta internetiniame puslapyje www.vilnius.lt.
Stovyklą palaiko ir remia Pavilnio bendruoenės savivaldija.
Saviraiškos studija AK'MENUKAI, savo ruožtu, propaguoja bendruomeniškumo, darnos, kaimyniško sugyvenimo ir kūrybinių iniciatyvų idėjas Pavilnyje. Kad Pavilnyje gyventi būtų įdomu ir gera!
Stovyklos programa bus kūrybiškai koreguojama, atsižvelgiant į oro sąlygas, užsiregistravusių stovyklautojų amžių ir pomėgius.
*Vienos šeimos vaikams, o taip pat sunkumų turinčioms šeimoms - speciali kaina (nesivaržydami kaimyniškai pasikalbėkime).
Pasiteirauti ir registruotis galima jau dabar:
ivanauskaite.dalia@gmail.com
tel 8 687 91875
VAIKYSTĖS AKMENUKAI - smagios ir prasmingos atostogų dienos mergaitėms ir berniukams.
Keliausime pažintiniais takais, domėsimės menu ir istorija, pažinsime gyvūnus, žaisime, juokausime, sportuosime. Žinoma, ir moksleivių pamėgti kūrybiniai darbeliai, parodos, lydimos dainų. Kaip kasmet.
Stovykla startuoja liepos 1 dieną. Liepos 1 - 5 ir liepos 8-11 dienomis susitinka mieste atostogaujantys moksleiviai. Meistrausime, keliausime, savanoriausime, fotografuosime, eisime į kiną, iš spintų išsitrauksime riedučius. Tikri miesto vaikai!
Stovyklos programa VAIKYSTĖS AKMENUKAI iš dalies finansuojama Vilniaus m.savivaldybė ir paskelbta internetiniame puslapyje www.vilnius.lt.
Stovyklą palaiko ir remia Pavilnio bendruoenės savivaldija.
Saviraiškos studija AK'MENUKAI, savo ruožtu, propaguoja bendruomeniškumo, darnos, kaimyniško sugyvenimo ir kūrybinių iniciatyvų idėjas Pavilnyje. Kad Pavilnyje gyventi būtų įdomu ir gera!
Stovyklos programa bus kūrybiškai koreguojama, atsižvelgiant į oro sąlygas, užsiregistravusių stovyklautojų amžių ir pomėgius.
*Vienos šeimos vaikams, o taip pat sunkumų turinčioms šeimoms - speciali kaina (nesivaržydami kaimyniškai pasikalbėkime).
Pasiteirauti ir registruotis galima jau dabar:
ivanauskaite.dalia@gmail.com
tel 8 687 91875
2019 m. balandžio 15 d., pirmadienis
Įspūdžių vėriniai. Būkime draugais!
Laikui šuoliuojant nuo vieno antradienio iki kito, į antrą pusę gerokai persirito ir mūsų būrelio planas. Čia ruošėmės Kalėdoms, o čia, žiūrėk, ryt jau marginsime kiaušinius - Velykos čia pat.
Renkame įspūdžius kaip vėrinius.
Moksleivių užsiėmimų temos orientuojamos į kalendorines šventes, tradicijas, bet taip pat kūrybiškai pritaikomos konkrečioms situacijoms, stengiantis ne tik ugdyti įvairių įrankių ir medžiagų naudojimo įgūdžius, bet, siekiant optimaliausio kūrybinio asmeninoo rezultato, nepamiršti draugystės, kolektyvo. MOkėmės veikti drauge - žaisdami, pagirdami vienas kitą, pasitardami ir aptardami tai, kas pavyko, o kur reikia pasistengti.
Apgailestauju, kad neužteko laiko aprašyti kiekvieną būrelio užsiėmimą, bet labai tikiuosi, kad įspūdžių prisiklausėte iš mokinių lūpų, o darbeliai, vaiko rankelėmis išglostyti, kalba patys už save...
Iki pavasario atostogų dar spėsime pasikalbėti apie pavasario šventes, apie atgimimą - gamtos ir žmogaus, apie Velykas ir margučius.
Naudodamasi proga jau dabar sveikinu šeimas - Senelius, Tėvelius, Mamytes ir vaikučius, linkėdama ryškios saulės, gaivaus vėjo Jūsų namams, ramybės Jūsų širdims.
Nelengva gyventi, atakuojamiems projektų, reklamų, politinių ir visokių kitokių pažadų. Ir dar sunkiau auginti vaikus, mokant, kad jie nepamestų galvos, kad mokėtų atsirinkti tai, kas tikra ir svarbu. Bandykime drauge išsilaikyti toje ,,netikrų pranašų" jūroje.
Mums labai reikia projektoriaus. Va, jį ir įsigytumėme su rėmėjų pagalba.
Draugaukime:)
Mūsų rekvizitai:
2019 m. kovo 13 d., trečiadienis
40 paukščių diena
Ar jau girdėjote pavasarinę paukščių giesmę? Ar tikite, kad keliasdešimt paukščių rūšių jau sugrįžo iš žiemojimo vietų? O gal Jums, kaip ir man, atrodo, kad tas simbolinis paukščių sugrįžimo minėjimas labiau panašus į mitinį protėvių tikėjimą, pasakas, tik muziejuje eksponuojamas drobes, šiaudinius stogus, medines klumpes ir visa tai, kas realiai į mūsų gyvenima jau negrįš niekada.
O gaila. Gaila, kad dauguma mūsų esame per toli - ne nuo šiaudinių stogų ir medinių klumpių, bet nuo paukščio ir nuo lizdo per toli. Kartais tolokai esame ir nuo savo pačių tame lizde išperėtų vaikų.
Patys sukamės kažin kokiuose reikaluose, versdami ir vaikus gyventi nekvėpuojant: būrelis po būrelio, samdyti mokytojai prasilenkia su ,,valstybiniais", edukatoriai, lavintojai, auklės, programos ir projektai. Šiame kontekste kažkaip nepadoru būtų bent septynis mitinius kartus per savaitę tiesiog turėti laiko - saulėlydžiui, paukščiui, paveiksliukams, žaidimams kamuoliu ir šokinėjimui per virvutę... Bet gal tokių dalykų jau šiandien ir nereikia.
Kažkas pasikeitė. Ir sparčiai tebesikeičia toliau.
Man atrodo, kad šių laikų pedagogai moko vaikus, nežinodami, ko tiems vaikams ateityje iš tikrųjų reikės.
Štai rašyti jau beveik nereikia. Ir mokykla, ir universitetas moko GREITAI sudėti kabliukus - taip arba ne - beržas ar ąžuolas, ir viskas. Gali gauti nugalėtojo medalį. Pratybos, žinių patikrinimas be vargo, svarbu GREITAI, ir tu jau olimpiados čempionas.
Nustebsite, bet ilgų klasikos kūrinių mokykloje skaityti šiandien irgi ,,neužduoda". Visuomenė gi ir nežino, ginčijasi, ko mokyti - ,,amžinųjų" grožinės literatūros tekstų ar ideologizutų ir šiandienos ,,projektams'' adaptuotų kūrinių. Kaip sudėlioti ir suderinti meną, istoriją, politiką. Kaip tą viską dar sudėti į pelningą projektą, nes kitaip idėja liks skurdžiame modernios realybės užribyje.
Manau, mažesniuose ar didesniuose rateliuose Jūs irgi karštai kalbatės apie tai (geriau apdairiai siauresniuose rateliuose, maža ką...).
O, rodos, tai toli nuo pavasario temos ir nuo sugrįžtančių paukščių...
Neapsigaukime. Kai mūsų vaikai paliks namus, kai mūsų gyvenime bus vis mažiau skubėjimo, o daugiau prisiminimų, išminties, ilgesio, tai pamatysime, kad, mums iškritus iš karuselės, pasaulis sukasi sėkmingai ir toliau. O metų ratas, pavasario žaluma, vaikų kūdikystės nuotraukos, paprastos drauge praleistos valandos - jos svarbiausios.
Nieko nemokau ir neraginu. Nebent save: atsijoti pelus nuo grūdų, tiesiog mėgautis procesu, užuot tikintis ypatingo rezultato, būti ČIA ir DABAR. Kol dar žinome, kad gali būti malonu pamažu žingsniuoti; neskubant dėti siūlą prie siūlo - kurti gyvenimo raštą lyg austum senovinį lininį rankšluostį.
Štai su vaikais kūrėme paukštį, o iš tiesų mokėmės kantrybės. Nelengvai. Pamatuoti ir apklijuoti medinę lentelę ne kiekvienam paprasta. Nupiešti reikiamo dydžio paukštį, dailiai iškirpti, apibrėžti, suklijuoti kontūrą, o tada kruopščiai užpildyti pasirinktomis medžiagomis - ilgas ir kantrybę bandantis procesas.
Ir tiesų, mano įsitikinimu, po to dar būtina mokyti GERAI išplauti teptukus, sutvarkyti priemones, susitinkti popieriaus ir siūlų likučius, bet... Ar kas dar turi tieeeeeek kantrybės šiais gerais moderniais laikais, kai pica pati lekia į burną, kai magistras dažnai pozuoja su diplonu rankose taip ir nebuvęs universiteto bibliotekoje, kai knygų korektūra - prabanga, kai kompiuteriu galima pasirinkti žmoną, ,,kogda kosmicheskije korobli borozdiat prostory ...":)
Kas tuos 40 paukščių beskaičiuos. Rytojaus gyvenimas - ne apie tai. O mes gi gyvename būsimajam laikui.
Rodos, paprastas būrelis su aštuonerių metų mokiniais. Ir tiek moko, verčia galvoti, abejoti.
Sustok, ir - vieni klaustukai. Geriau jau lekiam!:)
Tiesa, tie vaikų kantrybės paukščiai visgi gražūs:
O gaila. Gaila, kad dauguma mūsų esame per toli - ne nuo šiaudinių stogų ir medinių klumpių, bet nuo paukščio ir nuo lizdo per toli. Kartais tolokai esame ir nuo savo pačių tame lizde išperėtų vaikų.
Patys sukamės kažin kokiuose reikaluose, versdami ir vaikus gyventi nekvėpuojant: būrelis po būrelio, samdyti mokytojai prasilenkia su ,,valstybiniais", edukatoriai, lavintojai, auklės, programos ir projektai. Šiame kontekste kažkaip nepadoru būtų bent septynis mitinius kartus per savaitę tiesiog turėti laiko - saulėlydžiui, paukščiui, paveiksliukams, žaidimams kamuoliu ir šokinėjimui per virvutę... Bet gal tokių dalykų jau šiandien ir nereikia.
Kažkas pasikeitė. Ir sparčiai tebesikeičia toliau.
Man atrodo, kad šių laikų pedagogai moko vaikus, nežinodami, ko tiems vaikams ateityje iš tikrųjų reikės.
Štai rašyti jau beveik nereikia. Ir mokykla, ir universitetas moko GREITAI sudėti kabliukus - taip arba ne - beržas ar ąžuolas, ir viskas. Gali gauti nugalėtojo medalį. Pratybos, žinių patikrinimas be vargo, svarbu GREITAI, ir tu jau olimpiados čempionas.
Nustebsite, bet ilgų klasikos kūrinių mokykloje skaityti šiandien irgi ,,neužduoda". Visuomenė gi ir nežino, ginčijasi, ko mokyti - ,,amžinųjų" grožinės literatūros tekstų ar ideologizutų ir šiandienos ,,projektams'' adaptuotų kūrinių. Kaip sudėlioti ir suderinti meną, istoriją, politiką. Kaip tą viską dar sudėti į pelningą projektą, nes kitaip idėja liks skurdžiame modernios realybės užribyje.
Manau, mažesniuose ar didesniuose rateliuose Jūs irgi karštai kalbatės apie tai (geriau apdairiai siauresniuose rateliuose, maža ką...).
O, rodos, tai toli nuo pavasario temos ir nuo sugrįžtančių paukščių...
Neapsigaukime. Kai mūsų vaikai paliks namus, kai mūsų gyvenime bus vis mažiau skubėjimo, o daugiau prisiminimų, išminties, ilgesio, tai pamatysime, kad, mums iškritus iš karuselės, pasaulis sukasi sėkmingai ir toliau. O metų ratas, pavasario žaluma, vaikų kūdikystės nuotraukos, paprastos drauge praleistos valandos - jos svarbiausios.
Nieko nemokau ir neraginu. Nebent save: atsijoti pelus nuo grūdų, tiesiog mėgautis procesu, užuot tikintis ypatingo rezultato, būti ČIA ir DABAR. Kol dar žinome, kad gali būti malonu pamažu žingsniuoti; neskubant dėti siūlą prie siūlo - kurti gyvenimo raštą lyg austum senovinį lininį rankšluostį.
Štai su vaikais kūrėme paukštį, o iš tiesų mokėmės kantrybės. Nelengvai. Pamatuoti ir apklijuoti medinę lentelę ne kiekvienam paprasta. Nupiešti reikiamo dydžio paukštį, dailiai iškirpti, apibrėžti, suklijuoti kontūrą, o tada kruopščiai užpildyti pasirinktomis medžiagomis - ilgas ir kantrybę bandantis procesas.
Ir tiesų, mano įsitikinimu, po to dar būtina mokyti GERAI išplauti teptukus, sutvarkyti priemones, susitinkti popieriaus ir siūlų likučius, bet... Ar kas dar turi tieeeeeek kantrybės šiais gerais moderniais laikais, kai pica pati lekia į burną, kai magistras dažnai pozuoja su diplonu rankose taip ir nebuvęs universiteto bibliotekoje, kai knygų korektūra - prabanga, kai kompiuteriu galima pasirinkti žmoną, ,,kogda kosmicheskije korobli borozdiat prostory ...":)
Kas tuos 40 paukščių beskaičiuos. Rytojaus gyvenimas - ne apie tai. O mes gi gyvename būsimajam laikui.
Rodos, paprastas būrelis su aštuonerių metų mokiniais. Ir tiek moko, verčia galvoti, abejoti.
Sustok, ir - vieni klaustukai. Geriau jau lekiam!:)
Tiesa, tie vaikų kantrybės paukščiai visgi gražūs:
2019 m. kovo 5 d., antradienis
Aikštinga panelė žiema. Užgavėnės
Viename šmaikščiame kvietime į Užgavėnių šventę žiema pavadinta uošve, kuri atsibosta, bet pati neišeina - reikia išvaryti. Arba aiškštinga panele. Ir tikrai, panelė žiema pati nesusipranta: žiūrėk, ir vėl kurią dieną sukasi ore snaigės, o akys pasiilgo žalumos, pirmųjų pavasario žiedų, kuriais jau džiaugiasi piečiau Europoje gyvenantys.
Užgavėnės - triukšmingos žiemos palydėtuvės, tradiciškai sočios ir linksmos. Šventėme, kaip mokėjome. Netrūko barškučių, būgnelių; šokome ir dainavome; patys kepėme blynus, vieni kitus vaišinome. Niekas tądien vaikų nedrausmino. Velniukai ir čigonaitės lakstė viduje ir lauke, džiaugėsi Užgavėnių kaukėmis. Siautulio - į valias...
Ar matote, kad šiandien aukštesnis, šviesesnis dangus? Gal skubančius pasveikins drąsesnis paukščio balsas.
Aikštinga panelė žiema išdardėjo.
Užgavėnės - triukšmingos žiemos palydėtuvės, tradiciškai sočios ir linksmos. Šventėme, kaip mokėjome. Netrūko barškučių, būgnelių; šokome ir dainavome; patys kepėme blynus, vieni kitus vaišinome. Niekas tądien vaikų nedrausmino. Velniukai ir čigonaitės lakstė viduje ir lauke, džiaugėsi Užgavėnių kaukėmis. Siautulio - į valias...
Ar matote, kad šiandien aukštesnis, šviesesnis dangus? Gal skubančius pasveikins drąsesnis paukščio balsas.
Aikštinga panelė žiema išdardėjo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)













