Pirmasis iššūkis - pasidalinti dėžutėmis. Antrasis - sukurti istoriją, tada - scenografiją, aktorius...
Tikiuosi, kad jau girdėjote iš vaikų, kaip smagu, kai darbai baigti, užgesinti šviesas, apšviesti sceną ir... skraidyti, šokinėti, pavirtus paukšteliu, šuniuku ar vilku.
Kai žiūri į popierinę Raudonkepuraitę , patekusią į gūdų teatro mišką, tai magiškoje žibintuvėlio šviesoje ji iš tiesų išgyvena dramą, o žiūrovai nemirksėdami seka pasakos siužetą, nors ir žinomą, gal ne visada sklandžiai pasakojamą... Vaikų fantazija prideda visko, ko trūksta.
Manau, nuotaiką galima pajusti ir nuotraukose:
Atsipalaiduokite, kartoniniame teatre Jums gali tekti lapės, vilko ar net medžiotojo vaidmuo. O galite vaidinti ir save. Pasigaminkite aktorių. Reikia nuotraukos ar paveiksliuko ir medinio pagaliuko.
Per greitai neišmeskite teatro, kurį parsinešė vaikas namo. PAŽAISKITE, NES VAIKYSTĖ - TIK TRUMPAS NIEKADA NEPASIKARTOSIANTIS MIRKSNIS. Ir teatrinės antroko istorijos - vienkartinės, unikalios, žavios...
