2018 m. spalio 23 d., antradienis

Popietė su prijuoste

  



Martynas Vainilaitis       Mūsų daržas


           Du burokai, du ridikai,
Du arbūzai kaip didikai,
Du agurkai ir pupa.
Šok per lysvę – opa pa!..

Du kopūstai trumpakočiai,
Du geltoni aguročiai,
Aguonėlė be varžovių
Raudonuoja ties ežia.

Pasakyk man, kiek daržovių
Išauginome darže?





Jei sulčių ragavote, vitaminai ir gera nuotaika saugos nuo prasidėjusių rudens darganų. 




2018 m. spalio 9 d., antradienis

AK'MENUKŲ būrelis smagiai startavo

Nepaisant biurokratinių barjerų, praradimų ir su tuo susijusių pamokų, būrelis su džiaugsmu startavo pagal iš anksto apgalvotą programą.
Pirmąjį būrelio antradienį skyrėme svarbiems klausimams: Kas aš esu? Koks aš esu" Kuo mes panašūs? Kuo mes skirtingi? Ir nors jaunieji bičiuliai nėra pratę prie tokių nelengvų apibendrinimų ir filosofinių minčių dėliojimo, bet sukluso, lygino išorines ir vidines savybes, kaip mokėjo jas grupavo, rašė, stengėsi neatsilikti ,,gerųjų'' savybių fronte.
Ir ateityje, šalia smagiųjų darbelių, stengsimės išreikšti mintis, pasakoti, taip pat klausyti ir girdėti.
Pradinėje mokykloje ypatingai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti rišliosios kalbos ugdymui, taigi noriu tikėti, kad būrelis vaikams bus ir smagus, ir naudingas.
Spalio 9 diena - tarptautinė pašto darbuotojų diena. Lietuvoje paštą organizavo Žygimantas Augustas: Vilnius - Krokuva - Viena_Venecija.  Beveik tuos metus menantis pašto skyrius (o stebukle!) vis dar veikia ir Pavilnyje. Tiesa, kartais neveikia. Pvz., šiandien nebuvo elektros. Ir mandagioji mūsų visų pažįstama pašto darbuotoja, Pavilnio gamtišką dvasią atitinkančiu moterišku Žibutės vardu, pasitiko  kiekvieną lankytoją dar tarpduryje perspėdama, kad paštas nedirba. Bet mes su moksleiviais ir atėjome ne dirbti. Diena juk šventinė. Pasveikinome darbuotoją Žibutę smagia  daina.  Su daina ir pradingusios elektros maloniau  laukti.
O mokiniams malonu gauti TIKRĄ pašto ženklą ant dar tikresnio savo gamybos voko, kuriame sulankstytas visų nuoširdžiausias laiškas - gal su viena kita linksma klaida, bet laiškas - ne diktantas, emocijų verpete visko pasitaiko.

Išeidami iš ne tokio jau modernaus, bet jaukaus ir reikalingo pašto pastato apžiūrėjome, kur laiškus reikia įmesti, kaip dažnai juos išima ir išskirsto po platųjį pasaulį: tas - į Krokuvą, o tas - į Veneciją.
Jei patys, sentimentų pagauti, vieną kitą laišką parašysite, žiūrėk, ir Jums paštininkas atneš nuoširdžiai ranka adresuotą voką - gal iš Telšių, o gal iš Kavarsko.    Šalia tų neromantiškųjų, kuriuos gaunate iš BITĖS, VMI ir VSA.