TEATRAS DĖŽUTĖJE

Nors  lieka neaprašytas tuzinas vaikiškų emocijų ir filosofinių minčių, darbelių, kuriomis džiaugiamės antradieniais, bet negaliu nepasidalinti džiaugsmu, kiek daug kantrybės pareikalavo užduotis paversti teatru paprastą kartoninę dėžutę.
Pirmasis iššūkis - pasidalinti dėžutėmis. Antrasis - sukurti istoriją, tada - scenografiją, aktorius...
Tikiuosi, kad jau girdėjote iš vaikų, kaip smagu, kai darbai baigti,  užgesinti šviesas, apšviesti sceną ir... skraidyti, šokinėti,  pavirtus paukšteliu, šuniuku ar vilku.
Kai žiūri į popierinę Raudonkepuraitę , patekusią į gūdų teatro mišką, tai magiškoje žibintuvėlio šviesoje ji iš tiesų išgyvena dramą, o žiūrovai nemirksėdami seka pasakos siužetą, nors ir žinomą, gal ne visada sklandžiai pasakojamą... Vaikų fantazija prideda visko, ko trūksta.
Manau, nuotaiką galima pajusti ir nuotraukose:

Atsipalaiduokite, kartoniniame teatre Jums gali tekti lapės, vilko ar net  medžiotojo vaidmuo. O galite vaidinti ir save. Pasigaminkite aktorių. Reikia nuotraukos ar paveiksliuko ir medinio pagaliuko.
Per greitai neišmeskite teatro, kurį parsinešė vaikas namo. PAŽAISKITE, NES VAIKYSTĖ - TIK TRUMPAS  NIEKADA NEPASIKARTOSIANTIS MIRKSNIS. Ir  teatrinės antroko istorijos - vienkartinės, unikalios, žavios...