,,ĮJUNK TELEVIZORIŲ"

Pamenat, kaip stebėjosi Karlsonas, kad storulė Namų Tvarkytoja norėjo patekti į televizorių?

Ir nors  pirmieji televizoriai Lietuvoje  atsirado tik šeštame dešimtmetyje, toje nedidelėje dėžutėje pabuvojo daugybė įvairaus rango žvaigždžių - nuo blyškių namų tvarkytojų iki gražiai pozuoti įpratusių ŽMONIŲ.
Įjunkite televizorių - štai ir mes - ne bet kur, o nacionalionio transliuotojo pačioje naujausioje studijoje -  kraipomės ryškių lempų šviesoje:

 

Su daug žinančia ir sklandžiai pasakojančia LRT gide  apžiūrėjome LRT lankytojams rodomas erdves, o  ,,per pažintis'' turėjome galimybę pamatyti ir grimo kambarius,  žurnalistų rūbines, darbo kambarius ir net ,,Ryto rato'' sofutę.

 
https://www.youtube.com/watch?v=6Rn-w1EfnxY

Metams nubėgant per baltą sniegą...

Nežinau, ar turite laiko metų pabaigoje peržiūrėti nuotraukų albumus - kaip paaugo mūsų vaikai, kokie juokingi, mieli, protingi jie buvo šiemet.
Noriu drauge su Jumis sugrįžti mintimis atgal - į mūsų antradienio susitikimus. Labai trumpai, nes ilgų tekstų mes jau neskaitome, neklausome ir nemėgstame. Tai - atskira tema.
Apgailestauju, kad net dienos tapo trumpos (nors ilgai dienai turėtumėm kantrybės...), o todėl nesuradau progos aprašyti kiekvieno užsiėmimo - kiekvienos temos, įspūdžių. Bent kiek kompensuodama Jums ir sau, konstatuoju, kad antroji klasė - ne pirmoji: mano jaunieji bičiuliai tokie sąmoningi, protingi, mokantys susikaupti, o rankelės - jau įgudusios, o galvelės - pilnos vaikiškos išminties, o kartais  mokėjimo subtiliai juokauti. Svarbiausia - širdys moka draugauti, dalintis, džiaugtis vienas kitu.

Štai taip vieni kitus vertindami, mes romantiškai keliavome eilėraščių posmais - perrašydami ir net patys kurdami. Duoklė proziškai (?) kasdienybei - kepėme keksiukus ir kalbėjome apie šeimos narių pareigas. Ir dar įvairių darbelių - su adata ir siūlu, smulkiomis detalėmis, linksmomis iliustracijomis, blizgučiais, pasitelkiant fantaziją ir visą jauno žmogaus kantrybę.

Dviejų vaikų kalėdiniai burbulai - labai labai gražūs - po paskutinio užsiėmimo liko džiūti. Parsinešiau juos. Jei tie darbeliai JUms rūpi, jei norite jais papuošti Kalėdų eglutę, skambinkite man - susitiksime, atiduosiu laiku - iki 2019-iesiems įžengiant pro namų duris.

Noriu Jums, Tėveliai,  padėkoti už pasitikėjimą, už kantrybę, už operatyviai apmokėtas sąskaitas, tvarkingai pasirašytas sutartis.
Džiaugiuosi, kad II semestrą jau turėsime NVŠ krepšelį, tai reiškia, ir naujas sutartis...Bet šiandien jau negalvokime apie sutartis, sąskaitas , o tik apie mėgaukimės ramybe, šventinio pasiruošimo malonumu.
Gražių Švenčių, sveikų ir prasmingų Naujųjų metų!

 

Šv.Martyno dieną mokėmės dalintis

,,Ich gehe mit meine Laterne,
Und meine Laterne mit mir...",

- vakar dainavo keli milijonai vaikų Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.  Getės institutas, besirūpindamas kultūriniais tautų ryšiais, šventę organizuoja ir Vilniaus moksleiviams.
Jaukioje Šv.Mikalojaus bažnyčioje, pačioje seniausioje Vilniuje, menančioje Gedimino laikus, moksleiviams dviem kalbom - lietuvių ir vokiečių - papasakota apie šv.Martyną. Legenda, virtusi šventės idėja, moko dalintis - duonos kąsniu, šviesa, širdies šiluma.
Šv.Mikalojaus bažnyčios kunigas nudžiugino vaikus, uždegdamas žibintų liepsneles.

Švelniai rudens dienai gęstant, kelių šimtų mokinių kolonoje su žibintais rankose , klausydami tradicinių vokiškai dainuojamų giesmių, keliavome senamiesčio gatvėmis.
Kad žodis virstų kūnu, organizatoriai  vaišino arbata ir be galo dailiais ir skaniais meduoliais, taip pasidalindami šiluma ir kultūrine patirtimi. 

Dar kartą prie puodų

AK'MENUKŲ būrelio lankytojai, rodos, užstrigo prie puodų:)
Pastaruoju metu tik ir sukamės virtuvėje.
Tiesa, prieš rudens atostogas labai moksliškai tyrėme šeimos gyvenimą: kas šeimoje turi daugiausiai pareigų, o kam tenka didžioji dalis pramogų ir malonumų. Jaunieji tyrėjai nustebo , kiek daug darbų turi mama, tėtis ir vyresnioji sesė. O kai kurie (labiausiai pasitikintys savimi) mano, kad tai jie ant jaunų pečių laiko visą šeimos ūkį ir namų tvarką. Smagu matyti, kaip vaikai mano namų pasaulį.

Netikėtai prieš akis šmėstelėjusi žinutė apie pyragų dieną sugundė kepti kažką skanaus ir rudeniško su bičiuliais, o svarbiausia - pasidalinti pyragiukais ir kulinariniais įspūdžiais. Ir ragavome, ir receptus  užrašėme, surišome į nuotaikingą knygą - mokykloje palikta. Jei turėsite minutėlę, tikrai bus  smagu pavartyti.

 

Popietė su prijuoste

  

Martynas Vainilaitis       Mūsų daržas

           Du burokai, du ridikai,

Du arbūzai kaip didikai,

Du agurkai ir pupa.

Šok per lysvę – opa pa!..

Du kopūstai trumpakočiai,

Du geltoni aguročiai,

Aguonėlė be varžovių

Raudonuoja ties ežia.

Pasakyk man, kiek daržovių

Išauginome darže?

Jei sulčių ragavote, vitaminai ir gera nuotaika saugos nuo prasidėjusių rudens darganų. 

AK'MENUKŲ būrelis smagiai startavo

Nepaisant biurokratinių barjerų, praradimų ir su tuo susijusių pamokų, būrelis su džiaugsmu startavo pagal iš anksto apgalvotą programą.
Pirmąjį būrelio antradienį skyrėme svarbiems klausimams: Kas aš esu? Koks aš esu" Kuo mes panašūs? Kuo mes skirtingi? Ir nors jaunieji bičiuliai nėra pratę prie tokių nelengvų apibendrinimų ir filosofinių minčių dėliojimo, bet sukluso, lygino išorines ir vidines savybes, kaip mokėjo jas grupavo, rašė, stengėsi neatsilikti ,,gerųjų'' savybių fronte.

Ir ateityje, šalia smagiųjų darbelių, stengsimės išreikšti mintis, pasakoti, taip pat klausyti ir girdėti.
Pradinėje mokykloje ypatingai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti rišliosios kalbos ugdymui, taigi noriu tikėti, kad būrelis vaikams bus ir smagus, ir naudingas.

Spalio 9 diena - tarptautinė pašto darbuotojų diena. Lietuvoje paštą organizavo Žygimantas Augustas: Vilnius - Krokuva - Viena_Venecija.  Beveik tuos metus menantis pašto skyrius (o stebukle!) vis dar veikia ir Pavilnyje. Tiesa, kartais neveikia. Pvz., šiandien nebuvo elektros. Ir mandagioji mūsų visų pažįstama pašto darbuotoja, Pavilnio gamtišką dvasią atitinkančiu moterišku Žibutės vardu, pasitiko  kiekvieną lankytoją dar tarpduryje perspėdama, kad paštas nedirba. Bet mes su moksleiviais ir atėjome ne dirbti. Diena juk šventinė. Pasveikinome darbuotoją Žibutę smagia  daina.  Su daina ir pradingusios elektros maloniau  laukti.

O mokiniams malonu gauti TIKRĄ pašto ženklą ant dar tikresnio savo gamybos voko, kuriame sulankstytas visų nuoširdžiausias laiškas - gal su viena kita linksma klaida, bet laiškas - ne diktantas, emocijų verpete visko pasitaiko.

Išeidami iš ne tokio jau modernaus, bet jaukaus ir reikalingo pašto pastato apžiūrėjome, kur laiškus reikia įmesti, kaip dažnai juos išima ir išskirsto po platųjį pasaulį: tas - į Krokuvą, o tas - į Veneciją.

Jei patys, sentimentų pagauti, vieną kitą laišką parašysite, žiūrėk, ir Jums paštininkas atneš nuoširdžiai ranka adresuotą voką - gal iš Telšių, o gal iš Kavarsko.    Šalia tų neromantiškųjų, kuriuos gaunate iš BITĖS, VMI ir VSA.


 

Neries regioniniame parke

Neries regioninis parkas- saugoma gamtinė-kultūrinė sritis, abipus Neries upės, maždaug tarp Vilniaus ir Kernavės. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, gausias kultūros vertybes.

Siaurame Neries slėnyje trykšta daug šaltinių ir šaltiniuotų upokšnių. Regioniniame parke auga daug senų, aukštų medžių. Parke gyvena didžiosios miegapelės, dar yra išlikusių didžiausių Lietuvoje elniavabalių ir ūsuočių dailidžių. Dūkštų ąžuolyne sutinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, juodieji gandrai, žaliosios meletos, didieji margieji geniai, mažieji ereliai rėksniai. Miškuose gausu žalčių, gluodenų, gyvena šernai, stirnos, lapės, kiškiai, voverės auga retos daugiametės blizgės, gegužraibės. Neryje gyvena įvairios antys, gulbės, dančiasnapiai, garniai. Protėvių laikus mena regioninio parko plotuose stūksantys 9 piliakalniai, Neries pakrantėse aptikti didžiausi Lietuvoje pilkapynai: pats svarbiausias ir didžiausias – Karmazinų pilkapynas.

Štai į šią istorškai svarbią, nuostabiai gražią vietą š.m. rugsėjo 14 dieną iš visos Lietuvos suvažiavo šimtai moksleivių, norinčių pažinti savo gimtąjį kraštą, mėgstančių keliauti miško keliukais ir upelių sleniais.   

Antrųjų klasių mokiniai  skambiai pavadintame žygyje ,,Sveika kaip ridikas“‘ atstovavo VšĮ saviraškos studiją AK‘MENUKAI ir Vilniaus VILNIES pagrindinę mokyklą. Dauguma antrokų - ištikimi AK'MENUKŲ studijos bičiuliai.

Moksleiviai,  keliaudami 5 km trasa, susipažino su Neries regioniniu parku, patyrė žygio malonumą ir kolektyvinę bendrystę, atliko paruoštas edukacines užduotis.

Drauge smagiau ir lengviau įveikiamos kliūtys. Žygyje gera dalinantis vandeniu ir rudeniniais obuoliais, panešėti draugo kuprinę, ištiesti bičiuliui ranką, šokant per upelį.

Įveikus trasą, kiekvienas žygio dalyvis pelnytai apdovanotas žygeivio medaliu ,,Aš galiu“.

Malonus nuovargis virto kolektyviniu džiaugsmu.